SHARP Elitinės jaunių lygos senbūvis Laurynas Veščiūnas savo patirtimi svariai prisideda prie kauniečių žygio link medalių U19 divizione. SM „Tauro“-„Kauno Žalgirio“ žaidėjas buvo patikimas gynybos ramstis 21 turo dvikovoje, kai pavyko pažaboti BFA ekipos atakas.

– Lygos specialistai įvertino tavo individualų pasirodymą gynyboje, kai išvykoje žaidėte prieš BFA komandą. Kokias sau kėlei užduotis tų rungtynių metu, kaip pavyko neutralizuoti priešininkų grėsmes?

– Smagu, kad pastebėjo ir įvertino ne tik puolėjų, bet ir gynėjų žaidimą. Ypatingų užduočių šioms rungtynėms nekėliau, kaip ir visada stengiausi nepralaimėti nei vienos dvikovos, na, o komandos tikslas buvo pergalė. Manau, varžovai neturėjo savo pagrindinio ginklo, kadangi komanda atjaunėjus ir, su visa pagarba varžovams, šios rungtynės tikrai nebuvo pačios sunkiausios. Tiesa, pergalę pasiekėme sunkiai, įmušėme tiksint paskutinėms rungtynių minutėms.

– Rungtynių svarba Vilniuje buvo išties didelė – jums pavyko padidinti atotrūkį nuo FA „Dainavos“, kuri mėgina pakilti į diviziono 2 vietą. Kokiomis nuotaikomis gyvena SM „Tauro“-„Kauno Žalgirio“ komanda, kaip vertinate savo varžovų stiprybes ir silpnybes?

–Atitrūkom, tačiau neilgam. Viskas yra alytiškių rankose, kadangi šie turi vienas rungtynes atsargoje. Vis dėlto, dar liko visas ratas ir, manau, kad santykius išsiaiškinsim tik žaisdami tarpusavyje. Nuotaikos komandoje tikrai geros, visi nori užsikabinti medalius, to ir sieksime. Na, o varžovų stiprybes ir silpnybes tikrai žinome ir į tai atkreipiame dėmesį. Visos diviziono komandos turi skirtingą žaidimo braižą.

– Esi mūsų čempionato senbūvis, debiutavęs EJL U16 divizione 2014 m. rugpjūčio 16 dieną – tąsyk įveikėte Alytaus SRC. Kokie tavo esami asmeniniai įspūdžiai, įvertinus tavo pažangą ir patirtį čempionate?

– Įspūdžiai tikrai geri, yra ką atsiminti. Per visus šiuos metus šiame čempionate buvo visko – tiek asmeninių „fail‘ų“, tiek reto grožio įvarčių. Patirties sukaupiau tikrai daug, kadangi anksčiau žaisdavau tarp vyresnių, o šia patirtimi dabar tenka dalintis su komandos draugais.

– Tavo futbolo istorijos pradžia?

– Futbolą pasirinkau būdamas 5 metų, lankant darželį. Tą dieną treneris Dainius Bučma atvyko į darželį ir ieškojo aktyvių vaikų. Darželio auklėtoja parekomendavo mane. Nuėjau išbandyti šią sporto šaką, ji man patiko ir sportuoju iki šiol. Autoritetų nei anksčiau, nei dabar neturėjau, nes mėgstu viską daryti pats ir nesilygiuoti į kitus.

– Kokių teko patirti kuriozų, linksmų situacijų žaidžiant aukščiausiame jaunimo čempionate?

– Pačiam labiausiai į atmintį įstrigo rungtynės su NFA komanda. Atsimenu, buvo sunkios rungtynės, kovėmės, sužaidėm lygiosiom. Kadangi šiame čempionate lygiosiom niekas nesibaigia, stojome mušti baudinių. Nebuvau vienas iš penkių, kuris turėjo atlikti smūgį. Smūgius atliko visi 5 žaidėjai, buvo vis dar lygu, todėl teko mušti kitiems. Pramušė šeštas, septingas, vis dar lygu, o mušti nebeliko norinčių. Nusprendžiau mušti aš. Kaip jau galima nujausti, to smūgio neįmušiau, o varžovas įmušė ir mes pralaimėjom. Atrodo, tai tik vienos praloštos rungtynės, tačiau jas atsimenu net ir dabar.

– Pats pozityviausias žaidėjas, didžiausias optimistas jūsų komandoje?

–Tokį žaidėją sunku išskirti, tačiau juokingiausias žaidėjas yra Justas Kudirka. Jis niekad nenustoja kalbėti, kalba daug ir dažniausiai nesąmones, tačiau tai dažniausiai pakelia visiems nuotaiką. Tiesa, jis juokingas ne tik dėl kalbėjimo, tačiau ir dėl to, kad labai dirbtinai atlieka klaidinamuosius judesius savo veido išraiškos dėka. Linkėjimai, Kūde!

– Dėkoju už pokalbį!

Sekite SHARP Elitinės jaunių lygos naujienas mūsų „Facebook“ profilyje

Autorius – Robertas Každanas; Ievos Markūnaitės nuotr.