vln-kns.jpg
2019-05-04
Nauja taisyklė – naujas požiūris?

Dalinamės Giedriaus Budgino blogo straipsniu apie rezultatų nefiksavimo vaikų vaikybose naudą ir kaip šis sprendimas gali pakeisti trenerių ir tėvų požiūrį.

Balandžio mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje startavo vaikų futbolo pirmenybės. Šį kartą jos kitokios, kokių tikriausiai niekada nėra buvę. Pirmenybių nuostatuose pridėtas vienas labai svarbus punktas: nebus fiksuojamas rungtynių rezultatas ir nustatinėjamos vieto jauniausių vaikų amžiaus grupėse. Šiais metais be rezultatų vedimo rungtyniaus šios amžiaus grupės: 2007, 2008, 2009 ir 2010 metais gimę berniukai/mergaitės.

Sužinojęs tokį pasikeitimą pagalvojau, ką ši taisyklė galėtų pakeisti ir kaip ji prisidės prie futbolo kokybės gerinimo Lietuvoje. Neabejoju, kad prie šios taisyklės įvedimo yra prisidėję ir patys treneriai, kurie bendraudami su futbolo federacijos atstovais yra aptarę šį klausimą. Yra pavyzdžių, kur tokia nuostata jau taikoma. Pvz., Anglijoje tokia taisyklė galioja jau nuo 2012 m. kada buvo nuspręsta uždrausti viešai publikuoti vaikų rungtynių rezultatus. Pagrindinė to priežastis – atsisakyti tokio mąstymo, kuris skatina pasiekti pergalę bet kokia kaina ir futbolą padaryti draugišku vaikams.

Įdomu pasvarstyti kaip atsiranda tokia nuostata, kuri verčia trenerius vaikų pirmenybėse siekti pergalės bet kokia kaina. Neabejoju, kad ji atsiranda iš spaudimo, kurį treneriai šiek tiek susikuria patys, pvz., kurdami savo kaip gero trenerio portretą. Spaudimą treneriui sukuria ir tėvai, kurie bet kuriuo atveju teisia ir vertina trenerį pagal tai ar jo treniruojama komanda laimi ar ne. Spaudimas iškovoti teigiamą rezultatą yra nemažas. Sporte rezultatas svarbus, bet manau, kad vaikų sporte rezultatas gali turėti ir kitokią prasmę, nei vien skaičiai švieslentėje ar protokole.

Atrodo, kad įvedus naują taisyklę, spaudimas turėtų sumažėti ir visiems „suaugusiesiems“ padėti atsipalaiduoti ir „nebesiplėšyti“ dėl rezultato. Dabar turėtume suprasti, kad vaikų futbolas turi būti orientuotas į pačius vaikus. Dabar turėtų būti metas permąstyti ką „pergalė“ reiškia vaikų futbole, kad tai nebūtinai turi būti skaičiai; gal treneriui pergalė bus jeigu jo vaikai pradės atakas nuo savų vartų, drąsiai žais 1v1 ir t.t. Dabar pats tinkamiausias metas rungtynėse visiems vaikams suteikti po lygiai žaidybinio laiko. Dabar pats tinkamiausias metas treneriui dar kartą sau pasakyti: „Gerai, šiandien nešauksiu, tegul žaidžia vaikai patys, tegul žaidžia visi. Tikrai leisiu visiems pažaisti ir patiems priiminėti sprendimus“ ir pirmą kartą įgyvendinti šį pažadą pasakytą sau.

Gaila, bet šios gražios mintys išmetamos pro langą vos treneriui pajautus rungtynių įtampą ir pamačius žaidėjų daromas klaidas. Visos vertybės ir gražios filosofijos vietą užleidžia vėl tam viską gadinančiam mentalitetui: laimėti bet kokia kaina, kuris reiškia, kad žaidžia tik geriausi vaikai, o silpnesnieji į aikštę leidžiami tik tam, kad pailsėtų lyderiai, silpnesnieji leidžiami tik tada, kada rungtynėse jau viskas aišku ir nebėra jokio spaudimo…

Geri žaidėjai tampa geresniais, nes jie visada žaidžia ir žaidžia daug rungtynių metu. Jie patiria ir išgyvena įtemptas varžybines situacijas, kurios pareikalauja iš jų visų fizinių ir psichologinių jėgų. Visa tai padaro juos geresniais, bet visa tai įvyksta „silpnesniųjų“ žaidėjų sąskaita, kuriems po rungtynių belieka surinkti „grybukus“ ir kamuolius, nes jie mažiausiai pavargę.

Vos prieš keletą dienų Anglijos regbio sąjunga priėmė naują taisyklę, kuria bus privaloma vadovautis – visiems vaikams būtina suteikti po lygiai žaidybinio laiko. Tokia pat taisyklė labai tiktų pridėti ir mūsų futbole, nes tik tokiu atveju naujoji taisyklė – nefiksuoti rungtynių rezultato – visiškai pateisintų savo idėją. Tada tikrai būtume priversti susimąstyti, kad trumpalaikiai tikslai vaikų futbole pirmenybę turėtų užleisti ilgalaikiams, juk iškovotos pergalės ir trofėjai vaikų čempionatuose negarantuoja, kad vaikas pasieks elitinį lygį kai bus suaugęs.

Varžybų nuostatus pakeist lengva, bet ar lengva pakeisti žmogaus nuostatus. Kinų patarlė sako: „Lengviau perkelti upes ir kalnus, nei pakeisti žmogaus mąstymą“. Bus labai įdomu stebėti ar naujasis nuostatų pakeitimas pakeis mūsų nusistatymą rezultato atžvilgiu ar viskas liks taip, kaip ir buvo.

Autorius: Giedrius Budginas

#VaikųLyga
Susijusios naujienos
Nesutinku
Sutinku
Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau Privatumo politika.