Svajūnas Česnulis per savo ilgametę karjerą treniravo daugybę įvairių amžiaus grupių žaidėjų, rinktinių ir klubų. Jo gabumus ir nuopelnus įvertino Lietuvos futbolo federacija, patikėdama treniruoti Lietuvos jaunių rinktines. Jis pats kaip žaidėjas atstovavo visoms Lietuvos jaunimo amžiaus grupėms, buvo komandos kapitonu. Dar 1991 m. Lietuvos jaunimo U-21 rinktinėje Pabaltijo taurės čempionate buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju...

S. Česnulis, ilgametis „Šilutės“ pagrindinės komandos ir jaunimo ekipų treneris, ėjęs U-19 rinktinės trenerio asistento pareigas, 2016 m. buvo U-19 rinktinės vyriausiuoju treneriu, nuo 2017 m. dirba su šalies septyniolikmečių ir jaunesniųjų rinktine (U-17, U-16).

„Treneris neleidžia išsisukinėti“

– Svajūnai, kas vaikui ar paaugliui yra treneris? Kaip jūs suprantate savo darbą? – Treneris yra toks žmogus, kuriam tu iš tikrųjų rūpi. Jis trokšta tau padėti atskleisti tavo geriausias savybes. Treneris verčia tave grumtis su iššūkiais, neleidžia išsisukinėti.

Treneris turi žinių ir patirties, nes pats tai yra daręs. Jis nėra geresnis už treniruojamą asmenį. Jis nėra tobulas. Tiesą sakant, jo treniruojami žmonės gali būti gabesni už jį, bet tai, kad treneris daug metų telkė jėgas konkrečioje srityje, leidžia jam atrasti tokių dalykų, kurie pakelia gebėjimus į visiškai kitą lygį.

– Kas jums yra svarbiausia treniruočių metu? Be paties žaidimo niuansų, kokias vaiko savybes ugdo futbolas?

– Svarbiausias treniruočių tikslas yra pasiekti tikslus, kuriuos esi išsikėlęs. Tačiau treneris nėra tik „treniruojantis“ asmuo – jis yra pedagogas. Parodyti pratimą nėra sunku – daug sunkiau išmokyti vaiką jį gerai atlikti. Pagrindinė futbolo trenerių klaida ir būna ta, kad jie užsimiršę pradeda treniruoti, o ne mokyti. Treniruočių metu vaikas pirmiausiai išmoksta disciplinos. Dar jis mokosi būti komandos nariu, komandos dalimi. Taip pat mokosi savarankiškumo išvykose ir daug kitų svarbių dalykų. Ne visi vaikai gali tapti profesionaliais futbolininkais, tačiau užaugti gerais žmonėmis mes, treneriai, privalome padėti visiems.

Ne visi vaikai gali tapti profesionaliais futbolininkais, tačiau užaugti gerais žmonėmis mes, treneriai, privalome padėti visiems.

Vyriškumo mokykla

– Sakėte, jog treneris ilgą laiką kaupia patirtį konkrečioje srityje. Papasakokite apie savo kelią. – Gimiau Rusnėje (Šilutės r. sav.), miestelyje prie Nemuno. Nuo antros klasės gyvenau Šilutėje, ir pirmieji mano žingsniai į futbolą buvo Šilutės sporto mokykloje – pas trenerius R. Šveikauską ir E. Kuncaitį. Nuo septintos klasės išvykau mokytis į Panevėžio sporto mokyklą-internatą, čia mane treniravo V. Kuncė ir V. Šilinskas. Tai buvo tikra vyriškumo mokykla. Septintoje klasėje reikėjo patiems ir sienas tapetais išsiklijuoti, ir lovas, kitus baldus patiems susirinkti, kiekvieną rytą kambarius susitvarkyti – už tvarką rašydavo pažymį. Konkurencija buvo didžiulė. Vykdavo po dvi treniruotes per dieną. Atsimenu, kad buvo puikus maitinimas, daug tarptautinių rungtynių, įvairiausių išvykų... Sąlygos sportuoti buvo idealios – tam buvo skiriama daug lėšų.

– Ką veikėte baigęs sporto mokyklą?

 – Rungtyniauvau Kauno „Atleto“, Panevėžio „Ekrano“ komandose, Vokietijos regioninėje lygoje ir FK „Šilutė“. Čia ir prasidėjo mano, kaip futbolo trenerio, karjera.

– Jūs pats irgi žaidėte rinktinėje?

– Dar 1991 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kaip žaidėjas atstovavau Lietuvos U-21 jaunimo rinktinei pirmajame Pabaltijo taurės turnyre. Tąkart komanda užėmė antrą vietą. Buvau pripažintas geriausiu komandos žaidėju. Esu atstovavęs visoms Lietuvos jaunimo amžiaus grupėms, buvau komandos kapitonu. – Nuolat siekiate žinių... Esu baigęs Kauno kūno kultūros akademiją. Turiu UEFA A kategorijos licenciją. Nuo šių metų spalio mėnesio pradedu studijuoti ir siekti UEFA PRO licencijos. Šilutiškis futbolo treneris Svajūnas Česnulis.

Šilutė – futbolininkų kalvė

– Šilutė – nedidelis miestelis, bet, galima sakyti, tai jaunųjų futbolininkų kalvė?

– Šilutėje dirba keturi futbolo treneriai. Užauginama išties nemažai Lietuvos rinktinės jaunių, jaunimo rinktinės narių. K. Klišauskas, S. Česnulis, E. Majus, A. Burzdžius, T. Mačiulis, D. Česnulis, Ž. Česnulis, J. Kasparavičius, J. Raziūnas, L. Konaverskis, A. Miklovis, L. Mėgelaitis, V. Giedraitis, O. Šiaulys, J. Kovalskis...

 – Jūsų, kaip vaikų trenerio, patirtis?

 – Šilutėje pradėjau dirbti su vaikais, gimusiais 1992 m., vėliau – su 1995 ir 1998 metų gimimo. Du vaikai, treniruojami pastarojoje grupėje, atstovavo Lietuvos jaunių rinktinėms – Dovijus Česnulis ir Žilvinas Česnulis.

– Pas jus, kaip suprantu, ateina pirmaklasis, o išleidžiate dvyliktoką?

– Nuo pirmos iki dvyliktos klasės treniravau tris grupes: 1992, 1992 ir 1995 m. gimimo vaikus. Labai smagu stebėti, kaip jie užauga. Šiuo metu taip nėra: treneriai specializuojasi tam tikrose amžiaus grupėse.

– Ar kas nors iš jų pasirinko futbolininko karjerą?

– Taip, tokių buvo nemažai. Tapo I lygos čempionais, mažojo futbolo pusfinalininkais... Bet aš nemanau, kad mano tikslas yra tik išugdyti gerą futbolininką. Kaip sakiau, man tai pat svarbu išugdyti gerą, stiprų žmogų – kad jis siektų pažangos ir kitose srityse. Aš visada raginu siekti aukštojo išsilavinimo.

– Kuriais savo auklėtiniais didžiuojatės labiausiai?

– Didžiuojuosi visais savo auklėtiniais. Džiaugiuosi Pauliumi Stankaičiu – jis pasirinko fiziką ir baigė universitetą Anglijoje. Marius Kunickas, Martynas Jazbutis aukštąjį mokslą baigė Airijoje. Dovijus Česnulis Anglijoje baigė Sautamptono universitetą, futbolo trenerio specialybę. Naglis Pielikis – bankininkas. Augustas Šteinys pasirinko pasieniečių mokyklą. M. Rumkis – Lietuvos edukologijos universiteto magistras, šiuo metu treniruoja 7/11 metų vaikus talentų futbolo akademijoje „Milan“ Trakuose. Iš 1995 metų gimimo grupės Julius Kasparavičius, Justas Raziūnas – Lietuvos jaunių rinktinių nariai. Julius šiuo metu atstovauja Marijampolės FK „Sūduva“ komandai, rungtyniavo čempionų lygoje. Justas atstovauja Lietuvos A-lygos Palangos FK „Palanga“ komandai. Rugtyniavo Nacionalinės rinktinės gretose Šri Lankoje. Iš 1998 metų gimimo grupės Linas Mėgelaitis, Vilius Giedraitis – jaunių rinktinių nariai, Pabaltijo vicečempionai. Linas – Lietuvos U-21 rinktinės narys, I lygos čempionai, Mažojo futbolo čempionai ir vicečempionai, Tarptautinio turnyro Austrijoje Zalcburgo mieste čempionai. Šiuo metu Linas pasirašė profesionalią sutarti su Italijos seria B „Lecce“ klubu. Vilius rungtyniauja Kėdainių FK „Nevėžis“ klube. V. Giedraitis, A. Pakalniškis, R. Sirtautas, A. Bagdonas, M.Vismantas studijuoja Lietuvos sporto universitete. A. Macikas baigė pasieniečių mokyklą. D. Paičius studijuoja Pilotų mokykloje. D. Vaičiulis – Lietuvos sveikatos mokslų universitete. J. Raziūnas šiuo metu studijuoja Klaipėdos universitete. V. Šreiberis – VGTU absolventas. Iš vaikinų, gimusių 1998 m., grupės daugelis jau dabar rungtyniauja Lietuvos U-21 rinktinėje. Tikiu, kad ne vienas vaikinas rungtyniaus ir nacionalinėje rinktinėje.

 Trijų vaikų tėtis

– 2017 m. jus pakvietė dirbti Lietuvos U-17 rinktinės vyr. treneriu. Šilutėje dabar turbūt retai būnate.

– Iš pradžių buvau pakviestas Lietuvos jaunių rinktinių treneriu asistentu, o pernai – U-17 rinktinės vyr. treneriu. Nuo tada gimtajam miestui lieka vis mažiau laiko.

– Jūsų šeima – Šilutėje?

– Taip, su žmona Loreta gyvename Šilutėje. Esame vedę jau 28 metus.

– Ar jūsų vaikai seka tėčio pėdomis?

– Turime tris vaikus. Du iš jų jau suaugę. Sūnus Dovijus jau keleri metai gyvena Anglijoje. Ten yra įgijęs futbolo trenerio specialybę. Dukra Vėjūnė šiemet tip pat išvyko studijuoti į Anglijos universitetą. Mažoji dukra Dorotėja tik šiemet pradėjo lankyti mokyklą.

– Sakėte, jog treneris – tai pedagogas ir tėvas...

Dabar toks metas, kai svarstome, į kurį būrelį leisti vaiką. Tarkim, sūnui patinka žaisti futbolą, taip pat jis nori šokti sportinius šokius ir dar vaidinti... – Manau, vaikas turi pabandyti keletą sporto šakų, o šokiai ar dramos būreliai tik papildo sportą. Tai vaikams tik padeda. „Treneris verčia tave grumtis su iššūkiais, neleidžia išsisukinėti“, – sako vienas garsiausių šalies futbolo pedagogų Svajūnas Česnulis, dirbantis su šalies jaunių rinktinėmis.

– Jeigu treniruotės, varžybos, išvykos ima trukdyti mokslams?

– Manau, tai galima suderinti. Dažnai vaikai pradeda išsisukinėti. Šiuo metu turime Kauno NFA, Panevėžio SG, Šiaulių SG, kur vaikai tikrai turi geras sąlygas siekti savo tikslų, kur pamokų tvarkaraštis suderintas su treniruočių ar varžybų tvarkaraščiu.

– Vaikas palankė mėnesį – ir nebenori. Gal tingi, gal negabus, o gal treneris aprėkė... Skatinti lankyti toliau ar paisyti vaiko norų?

– Manau, vaikai šiais laikais daug laiko skiria pramogoms. Aš tėveliams sakau: tuoj jis pareikš, kad nebenori eiti į mokyklą – ką tada daryti? Mokytojas irgi gali apšaukti. Manau, kad, kilus abejonių, tėvams reikia kalbėtis – tiek su vaiku, tiek su jo treneriu. Viską galima išspręsti.

– Ar brangu Lietuvoje leisti vaiką į futbolą?

– Lietuvoje futbolą lankyti tikrai nėra brangu. Yra daugybė biudžetinių įstaigų, kuriose už treniruotes mokamas tik simbolinis mokestis ir kurios į varžybas vaikus vežioja nemokamai. Futbolo federacija skiria tikrai daug lėšų įvairioms programoms, todėl nesakyčiau, kad tai „brangi“ sporto šaka.

© Lietuvos žinios, kalbino Andromeda Milinienė